Kiek neįprastai anksti šiemet vejame žiemą iš kiemo. Jau tapo gražia tradicija Užgavėnes švęsti ir mūsų gimnazijoje. Jau nuo pat ryto gimnazijoje buvo galima užuosti ir blynų kvapą, išvysti kokį neįprastą visus gąsdinantį velniuką ar išgirsti taip šiai šventei įprastų visokiausių barškalų garsus. Pagaliau visi drąsuoliai, galutinai pasiryžę išvyti lauk žiemą, susirinko II-ojo aukšto fojė. Netrukus visus susirinkusius pasveikino šventės šeimininkas čigonų baronas, o jo pagalbininkės tuoj puolė burti ateitį. Šokom, trypėm ir dainavom, kol neatėjo eilė neeilinei Lašininio ir Kanapinio dvikovai, kurią laimėjo liesasis Kanapinis ir paskelbė nugalėjęs baisiąją žiemą, o Lašininis savo ruožtu visus kvietė nepasididžiuoti ir bent šiandien kaip reikia prisikirsti riebių blynų ir lašinių. Po dar kelių ratelių visi išskubėjom į vaikštynes su More po miestelį , o sugrįžę visi linksmi stebėjom, kaip ugnis pasiglemžia šią pabaisą. Kaip nesidžiaugsi, kai pavasaris ant nosies. Ir vėl šokom dūkom, varžėmės, kurio komanda geriau trauks virvę ar geriau vožtels priešininkui su maišu. O prisidūkę išskirstėm dar pasistiprinti, nes ryt jau gavėnia.
Mokytojas Ernestas Vėta